2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

O kas sakė,kad tai kas normalu, yra normalu?!


Ryte visa tauta pakyla ir eina i darbą, užsimiegojusiom akim studentai klapsi vielabraukiuose ir autobusuose. Kratydamiesi senų miestų gatvėmis juda fakultetų,universitetų ir mokyklų link. Kokia darna, ir kaip viskas normalu. Juk šiuolaikinėje visuomenėje tai realybės ir normalumo etalonas.

Grakščios merginos ir brangiausi drabužiai. Sumoteriškėję vyrai, seni turtingi diedukai ir alaus bokalas prie televizoriaus savaitgalį. Viskas ka čia surašiau yra normaliai nenormalu. Juk šiuolaikinės visuomenės pagrindai pastatyti iš pirmųjų civilizacijų plytų. Turbūt pasikartosiu,bet mano nuomone, žmogaus pirmoji klaida buvo prabilti. Iššsižiojo pirmasis idiotas ir sugriovė tai kas buvo natūralu. Tai buvo pradžia visko kas dabar laikoma rutina. Rutina kurios nepastebime ir nejaučiame kol vieną dieną pabundame ryte ir taip stipriai norim prakeikti viską,kad net kava iš ausų bėga.

Aš asmeniškai,bijau,kad netekę rutinos ir tvirto pagrindo po kojom labai mažai kuris galėtų išgyventi.Pati nežinau ar tai sugebėčiau. Šiuo metu žinau tik tiek,kad man reikia pakeist erdvę nes šukuosenos pakeitimas nepagydė taip kaip turėjo. (ir tai mane truputi gązdina). bet gryžtant prie temos, turėčiau pasakyti(ar parašyti) kad tai kas yra normalu šiuolaikiniame pasaulyje yra tik žmogaus sukurtas etalonas visame kame, o viskas kas nenormalu absoliučiai daugiareikšmiškai gali būti normalumo pagrindas ir pats normalumas. Taigi,viskas yra normalu, tik ne visiems tai suprasti.Bet tai daugiau liečia žmogaus nuprotėjimo ir pasaulio suvokimo sluoksnius, ir visiškai nesusije su tuo kas sukurta “didingesnio ir galingesnio” už eilinio šiuolaikinei santvarkai priklausančio žmogaus jėgas ir galimybes išgyventi pasitikint politika, ekonomika, ir visą kitą kas priklauso mūsų tautų vadams ar elitui,kuris turėtų vadovauti taip,kaip geriau tautai, bet vadovauja taip kaip geriau meilužei. Bet ir meilužės kitavertus, labai normalus dalykas. Čia jau kaip kas supranta.

Būtent todėl man ir nerūpi ką apie mane pamanys kiti. Tai kas normalu jiems man yra normalu nes aš toleruoju bene viską, bet tai kas normalu man-visiškai neatitinka jų požiūrių ir mastymų. Kitavertus aš esu baisiai nuobodus žmogus ir viskas ką sakau yra skirta žmonėms iš kito pasaulio, gal kadanors ateiviai perskaitys mano koduotes.

Žodžiai žodžiai, nori tikėk,nori ne. Bet tyla irgi ne visada naudą atneša. Kalbėt naudinga tik tada,kai nemeluoji,bet tai jau kita istorija.


Words are very unnecessary
They can only do harm

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

laba Niūri Diena.


"Aš einu gatve , ir žinau kur eiti,kad surast tave...."

Ir vaikščiosiu kiek reikės!! Kaip ten bebūtų, nerasiu, ir nereikės.
Svarbiausia ieškoti. Ir bandyti, juk jei neparagausi-nežinosi ar skanu ar ne.

Always go on and try everything what the World are suggesting to you. Iven Me.

2009 m. spalio 3 d., šeštadienis

Labas Vakaras.


Aš čia šiandien buvau sugalvojus puikią temą apmastymams, bet nei velnio nepamenu apie ką ji. Teks sugalvoti kažką naujo...
Pastaruoju metu labai dažnai galvoju kur baigiasi jaunystė... Ir ar tikrai būtina suaugti. Kažkaip, kuo arčiau pilnametystės, tuo labiau netikiu, kad tai įmanoma, juolab, ar tai reikalinga. Likti vaiku. Juk pastoviai vis girdime, kad jei nėra progreso-nėra gyvenimo. Bet ar imanoma gyventi vėjavaikišką gyvenimą kylant į viršų?
Įdomu , kaip būtų jei visi šie apmastymai būtų atgime kitoje vietoje... kitoje šalyje. Kokie bebūtumę panašūs- mūsų gyvenamoji aplinka, labai daug mums duoda, ir tai nebūtinai į naudą. Na, šiuo atveju, kalbu tik apie pagrindinę gvildenamą temą. Gryžtant prie jos, norėčiau pasakyti, kad gyventi neturint tikslo , pabaigoje būtų labai sunku. Juk taip ir gyvena vaikai, jie mokosi , kuria, bet negali pasižymėti pasaulyje, nes jų tiesiog niekas negirdi, o negirdi todėl, kad nenori girdėti. Juk jie- vaikai.
Kitavertus, be vaikų nebūtų pasaulio. Jei visi gimtu nepatyrę laisvės jausmo.... Męs nebūtume žmonės. Jūs man pasakykit- ar aš sugebėsiu pasipriešinti nusistovėjusiai tvarkai? Ar jūs mane palaikysite?

Kaip sakoma: Jaunas gali būti tik kartą- nesubrendusiu , visą gyvenimą. Bet juk nesubrendę žmonės kartais būna laimingesni, nei tie , kurie laimę mato tik brisdami per pačių sukurtus akmenis.

By Kavyte.

2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Laba Diena.


Štai, ir ipusėjo dar viena, niekam netinkanti diena. Pastebėjau, jog jei ne turiningi savaitgaliai , gyvenimas visiskai praranda prasmę. Šis savaitgalis prarado daugiau nei tai. Jau nebelabai ir suvokiu, kas gi darosi mano kasdienybėje. Labai visų pasiilgau, bet ką jau padarysi - užsiėmę žmonės yra užsiėmę, ir nėra reikalo juos prievartauti susitikimams.
Neturiu noro daryti namų darbus: mokytis anglu, rašyt rašinius ir tt. Lai jie pasikaria. Ruduo- ne mano laikas. Mokslai - ne mano tikslas. Aš esu tam , kad mokytusi ir rudeniu džiaugtusi kiti. Man visai negaila šypsenos liūdinčiam , kaip ir pašaipos besijuokiančiam. Santįkiai tarp žmoniu kažkokie idiotiški. Pastebėjau kad visi eina link proto nebuvimo ribos, nesipriešindami pasileidžia palei srovę... Aš nepažadu , kad ir man taip nepasibaigs, tačiau neprarandu vilties, o jei yra vilties ir noro, juk viskas įmanoma.
Aš nepasiduosiu! (...) Išlipsiu iš duobės, kurioje dabar esu. Pažadu.


OneRepublic-Say (All I Need)

---- Pavasaris For Ever.

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

LABAS VAKARAS!




Taigi taigi, sveika sugryzus i pasauli be lietuvisku raidziu. Siandien cia uzsukau pasisveikint su visu zemes rutuliu, kurio cia surasti imanoma tik menka dali-save.
Mano fronte nieko naujo! Nieko, kad galetu Jus sudominti. Na, neskaitant keliu pastaruju "skandalu", zinomu artimiausiems zmonems, gero savaitgalio, ir prakeikto rudens!!
ooo taip.. Jis ateina... Su sloga, salciu,vienatve ir GOSSIP GIRL!! Tai vienintelis geras dalykas is rudens repertuaro! Ji sugryzo.. Ir primena mums kaip reikia praskaidrinti nuobodu rudeni. Come On Bitch`es ;D Kales intrigantes on top! Kadangi kitaip niekas nesildo, o ziema nezada buti hot, teks sildytis klastingai isgauto adrenalino dozemis!

XO.XO. Luw,
Kavyte.

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

LABAS VAKARAS!


Heya, Kavyte On Air.

Siandien didi diena (tiksliau vakaras) nes as vel rasau! nesvarbu, kad uzsispyre uzsispyrusiu savininkiu kompiuteriai atsisako kalbeti lietuviskai, as vistiek rasysiu! Pradekim nuo to, kad turiu tema ir ideja. beja, ir problemini question: ir kuo gi as , po simts pypkiu, taip patinku nepazystamiems zmonems?

and the question gime is siandienos dienos :D nezinau ar dar kam nutinka tokie niekuo neipatingi , susimastyt verciantys dalykai (aisku , kad nutinka, juk as ne dievas) taciau man jau darosi neramu. Bandeliu kioske ceburekus perku uz puse kanos, beveik viska zinau apie pardaveja, lyjant lietui ji mane uzkalbino, nuo tos dienos nepraeinu nepasisveikinus. Autobuse moteriske be rimtos priezasties pavaisino mane saldainiais. ir primine, kad zmones be reikalo skuba gyventi. vakar dar vienas pakeleivis uzkalbino autobusu stotelej, ir jis nepamirso temos apie zemes sukimasi.... jo pagreiti... ir nevaldomus zmoniu darbo ir skubos tempus. Siandien vel susitikome autobuse, tik kitoje miesto (jei Ukmerge galima vadinti miestu) dalyje. ir vel pasiplepejom. Maximoj turiu mane isimylejusia pardaveja ... Savaitgalis, vakaras, perkam alu. na, tai svesite? ka veiksite? kitas vakaras: skaitote "zmones"? ir bla bla.... ir kodel ji visad burnoja ant kitu pirkeju? man geda kai aplinkui zmones liudinami, o man sypsomasi. idealiai sutariu su visais tecio buto kaimynais, isklausiau jau turbut visas gerbiamos mociutes is desiniojo buto jaunystes istorijas, Irutes, is priesakinio, apmastymus apie zvaigzdes ir grazu ora.. kairiosios kaimynes kalbas apie rudeni... o dabar bijau ka nors pamirsti. po simts, turiu begalias pazystamu!!!!

O moralas tame....


Moralas isvadoje: jei as ne dievas, tai kaltas mazas miestas.

ir aplamai ner to moralo :D




2009 m. liepos 7 d., antradienis

LABAS VAKARAS.

Vaizdas pro mano naująjį langą ;]

Štai, aš ir vėl nusiteikusi daryti kažką ne taip kaip daro visi ;) nepatikėsit bet persikrausčiau i palėpę!!!
Šiaip, gal ir neatrodytu taip jau labai keistai, bet yra vienas bet :) Čia dar niekada niekas anksčiau negyveno , tik balandžiai, vorai ir pelės.
Po staigaus apsisprendimo, ilgo pradinio darbo, iš nieko sumontavom lovą,stalą, net šiokias tokias grindis pagaminom. Sienos išmuštos užtiesalais, internetas yra, kompiuteris veikia, ko gi daugiau žmogui reikia? :) Atsigabenau minimalų kiekį drabužių, šiek tiek kosmetikos priemonių, baigiu paskutinį kavos puodelį prieš miegą , ir ne už ilgo turbūt lėksiu į lovytę. Tik nežinau ar yra ko labai dėl to džiaugtis, mat lovytė ne pačio patogiausio minkštumo ;D Palinkėkit man sėkmės! Filmas, kava , lova, ramybė ir galiausiai-muzika. ramiam ir saldžiam miegui. Paslaptingos nakties... ;]***

By Kavyte <3

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Labas Rytas.



Braškės ir arbata.


"Sumaišyk mane su cukrum , man niekad neskaudės... "

Tarsi taip ir būtu. Šiandien manęs laukia "mano" angelas sargas.
Po visko kas vakar nutiko, jo bendravardis nepalieka manęs nei minutei.
Tikiuosi Indrė bus taktiška :D Pažiūrėsim kas čia gausis, vakare....


P.S. Miegot pažangiai, ne 6 ryto, bet puse 4.

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Labas Rytas.



Štai , išaušo dar vienas Vasaros rytas. Tokios lauktos ir išsvajotos, kad net skauda, kai pagalvoju, kad dabar mieliau nusiskandinčiau, nei sėdėčiau namie . ;) Ar gi ,ne ironiška? "Twilight`as" užvaldė iki ašarų, ir iki nakties. Skaitau visur- namie, kompiuteryje, telefone, autobuse, lauke, automobilyje, bute, gatvėje.... Beja, jau nebe "Saulėlydis" , o "Jaunatis". mat 400 keliadešimties puslapių užteko tik kelioms dienoms, regis, kitų 400 su puse- uzteks irgi ne ką ilgesniam laikui.
Veiklos man, prašau veiklos...

Labas mano Nepažystamasis Kavąrašti,. Deja, neturiu daugiau ką pasakyti pirmam kartui. Manau , susitiksim dažniau nei reikėtų.

P.S. Šiandien Šventai šviečia Saulė. Regis, "Forksiškos" oro salygos nutarė bent trumpam pasišalinti. Deja , jau pradedu norėti niūraus ir šalto lietaus. Lietaus lašai nepamiršta manęs aplankyti. Pasiilgau.
Love,
Kavyte <3

Nothing is nothing (and the way around).

Everything started with a glass of Chardonnay ... It's not about ME. (Just in case.) Because ME is the most  important these days. I...