Saulės,meilės ir arbatos.Uti tiuti šalta…

…Skundžiasi ruduo:
kas pasius man palta?
Kas kepurę duos..
Pirmasis mano išmoktas eilėraštukas… O gal pirmasis buvo apie Kalėdas? Nepamenu.. Na ir mat jį velniai,bet ,kad šiandien šalta,tai jau niekas nesiginčys,taip?
Sniegas vidury pavasario pradžios!!!! Kur tai matyta?!?!?! O gi ne kur kitur nei Lietuvoj… Tik iškišau kojos pirštelį iš po antklodės ankstų rytą ir visa gerkle surikau: NIEKUR AŠ NEISIU!!!! Bet nei manęs kas klausė,nei girdėjo… Reikia sako jie… Reikia. Ir nei velnio su jais nepasiginčysi,nes tikrai reikia. Nepaisant paranojom ir šizofrenijom prasidėjusio ryto diena kol kas važiuojasi gerai: ryte nespėjau į autobusą, nes gryžau išjungt įkaitusio plaukų tiesintuvo,todėl pražiopsojau dvi pamokas, bet spėjau į anglų,vis šis tas. Vėliau penkioliką minučių blaškomos lietaus ir vėjo su panele I. prastovėjom plikoj autobusų stotelėj,išlipau mieste,juk į banką jau tris dienas vėjuoju.. Oj oj,tik pamanykit,tris dienas… Kitas autobusas už 20 minučių.uti tiuti šalta… Reikia išnaudot laiką ir ieškotis šilto kampo,lekiam į parduotuvę šalia. Nepatikėsit!!! Vos necyptelėjau balsu pamačius vasaros nakties mėlynumo nagų lako buteliuką,žinoma buvo du atspalviai tai abu ir nusipirkau,nes juk gimus svarstyklėmis šauliu netapsiu,kas ten žino kuris iš dviejų atspalvių gražesnis. :))) Tipiška boba,ką jau padarysi… Išleidau visus turėtus pinigus vien įvairiom kosmetinėm prekytėm: veido šveitiklis,nagų lako valiklis ir kitas šlamštas. Bet va nagų lakas…mmm… jau senai tokio ieškau,šitam prakeiktam voverės rato mieste nieko nėra kai labai reikia…Na ar labai noris :D Nei pramogų,nei draugų,nei nagų lako,bet va-radau,ir ką jūs man :P Čiumpu arbatos sklidiną puodelį ir šildau iš šalčio klykiančias rankas,valanda,kita ir vėl į miestą baidyt tos baisios klaikaus oro žmones apėmusios nuotaikos. Kas daugiau kaltas,kad pati viską palikai paskutiniai minutei,kaip visada? Niekas-tik tu. Tad ir vadovausiuos savo taisykle-neburbėt dėl to ką padarau ir ko ne. Life is full of surprises. Įjungiam optimizmą ir kupiną šilumos veido išraišką, keliaujam pasitikt lietaus debesies. Ak,kaip nekenčiu lietaus kai esu viena. Saulės,meilės ir arbatos.Daugiau nieko nereikia.
Laikykitės- nuostabaus penktadienio visiems ;* Žiemą juk buvo dar šalčiau ;)

By Kavyte.

Teisus tas kuris kadaise pasakė…

…”prie gero greit priprantama”. Kuo labiau dėl jūsų stengiesi,tuo jūs nelaimingesni būnat,o blogiausia tai,kad dėl visko kaltinat tuos kurie jums dūšią atiduoda.

O juk LAIMĖS formulė tokia paprasta,tereikia būt laimingu. Kaip tai padaryt? Juk jau tūkstantį kartų sakiau-džiaugtis gyvenimu… Mintyse vėl girdžiu klausimą-kaip? O juk taip paprasta džiaugtis smulkmenom: besileidžiančia saule,lietaus lašais saulėtą dieną,mažais gėlių žiedais pavasario popietę,draugo šypsena,kavos puodeliu ankstyvą rytą,gardžiais blyneliais su džemu po sunkios dienos darbe ar mokykloj,savaitgaliu gamtoj,jausminga muzika…. Argi taip sunku džiaugtis akimirka? Ir vėl girdžiu… O kaip problemos,juk jos nedings! žinoma nedings, bet ar verta su jomis kovot savo laimės kaina?Ar būtina jas spręsti,rūškanu veidu… juk ne tik savo veidu,bet ir veidais ir jausmais tų kurie šalia. Tam ir reikalingi draugai,kad išklausytų ir palaikytų už rankos kai labiausiai skaudu.

Niekas neišgelbės nuo liūdesio ir vienatvės tų,kurie patys pasmerkė save liūdėti. Tik tas kuris pasirinko žlugdyti save gali pakilt iš sau išsikastos kapo duobės,tereikia pamiršti save ir stebėti… Koks gražus pasaulis: dangus,žvaigždės,saulė,pavasaris,vasara…

Jei kažkas sudaužė tavo širdį,nežlugdyk savęs ir pasaulio raudom… Išsaugok tai kas buvo brangiausia ir geriausia,juk verta prisimint šventas akimirkas. Jos nereikalauja dėmesio,neprašo duonos ir nugalės tuščias skausmo emocijas jei tik tu to norėsi. Juk gyvenam sau ,o ne kitiems,tik nepamirškim ,kad negyvename vieni… Esame apsupti daugybės nuostabių žmonių kurių nepažystame.Net didžiausias”erelis”giliai širdy turi jausmus,deja tik nemoka būt savimi,neturi kantrybės ir nenori jos turėti. Tad kodėl nebūt kitokiais? Ar taip sunku būti laimingu?

Well Now I’m told that this is life
And pain is just a simple compromise
So we can get what we want out of it
Would someone care to classify,
Of broken hearts and twisted minds
So I can find someone to rely on

Jūs vis ateinat ir išeinat,užduodat tuos pačius klausimus,o aš lieku stovėti čia ir laukiu jūsų,ar reikia už tai nuteisti?