2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienis

Tik Vasaros.

             Daugiau nieko nereikia.

          "Kiekvieną pirmąją rudenio dieną.
          Vasaros galėsim laukti pradėti"









O aš galiu jos laukti vos pramerkus akis kas rytą. Būtent taip ir gyvenu. Vasara yra tobulas metų laikas , kai dienos nesibaigia vakare. Vakarai nesibaigia naktimis , o rytai prasideda vakarais. Vasara yra viskas ko reikia tobulai savijautai. Ruduo yra katorga kurią reikia iškentėti po vasaros džiaugsmų. Koks bebūtum,žmogau,vienišas ar apsuptas nerealaus pasaulio,vasarą tu gali nugyventi idealiai...

Net jei netenki dienos laiko sėdėdamas darbe, gali iškelt rankas aukštyn eidamas gatve ir rėkt iš laimės,nes vasara yra dovana-puokštė jausmų ir akimirkų kurios niekada nesugrįžta.


Vasarą galima paliesti. Ji turi apčiuopiamas bet nesuvokiamas erdves. Ji net tyloje groja muziką,kurios niekas daugiau nesugeba groti. O besileidžiant saulei belieka tik išgyventi akimirkoje. Nes spalvos kurios prisiliečia prie tavo odos,blakstienų,drabužių... Spalvos kurios išryškina gamtos grožį yra neišmatuojamos. Nuotraukos kuriose pasilieka praeitis,tai tik mažas , šešėliukas visumos ir prisiminimų. Būtent todėl gražiausius vakarus reikia išgyventi taip,kaip nesugeba kiti. Reikia matyti tai,ko nemato kiti. Ir žinoma nepamiršti dalintis tuo ką jauti.

kartais nieko neturi,tik svajones. Gyventi jose nepatartina,bet susapnuoti galima. Norėčiau sugrįžt į vakarus kurie neturėjo nieko bendro su dabartimi,į vakarus kuriuose saulė iš ryto tikrai pakyla,į laikus kur nebuvo baisu gyventi kvailystėmis, būti su žmonėmis kurie norėjo rizikuoti viskuo ir tai darė iš širdies.

Žiema tokia baisi ateina... Šildo tik metaliniai radiatoriai ir vilnonės kojinės. Geriau susapnuosiu kitaip,

einu miegot.

                                                                                                        By Kavyte.

1 komentaras:

Nothing is nothing (and the way around).

Everything started with a glass of Chardonnay ... It's not about ME. (Just in case.) Because ME is the most  important these days. I...