Anykščių gatvės palangė.

Tai pati nuostabiausia palangė ever.Nors visiškai paprasta,ir niekuo neišsiskirianti,vienos geriausių akimirkų mano gyvenime pralėkė ant tos palangės geriant kavą,diskutuojant ir juokiantis,arba stebintis,koks vis gi keistas tas pasaulis,pykstant už tai ,kad žmonės išlieka žmonėmis ir daro klaidų. Tai palangė kuri išlieka tobula ir 5ktą valandą ryto , ir 5ktą popiet. Ji nuostabi tiek žiemą,tiek vasarą.Tiek būnant vienam su savo mintimis,tiek su tais,kurie jau senai pamiršo ką reiškia ten sėdėti.

Mėgstu langus, nes tai vienintelė sienos dalis,kuri neriboja,o leidžia pasijusti bent kiek laisvesniam.Langai neleidžia užmiršti aplinkinio pasaulio,šiam mažų dėžučių tūkstantmetyje. Kai turėsiu savo namus,juose bus bent vienas platus langas su plačia,patogia palange skirta gerti kavai ir mėgautis tiek saulės spinduliais,tiek gaiviu lietum... Tai bus langas,kurio naktį netemdys jokios sunkios užuolaidos,o žvelgiant pro jį jausis esamos lauko erdvės  individualumas. Vasarą kvepės ką tik nupjauta žole besileidžiant saulei,o naktį matysis danguje plasnojančios žvaigždės. Tai bus vieta akimirkoms kurių metu sustoja laikas,melagiai tampa šventaisiais,o neigiami  jausmai pakyla nuo žemės ir virsta teigiamomis emocijomis.

Niekada neleisiu sau pamiršti kaip nuostabiai skirtingai kvepia kiekvienas vakaras,ir nesvarbu ar iš dangaus krenta katiniškos snaigės,ar sodo gale glaudžiasi gėlių žiedai prieš miegą. Negalima leisti sau pamiršti,kaip nuostabiai naktį atrodo spingsintis miestas iš dvylikto aukšto ir kaip gera po tragiškos dienos dar ir sušlapti vasaros lietuje. Nereikia pamiršti gyventi ,kol jauti,kad pasaulyje dar liko bent vienas žmogus,kuris sugeba nuoširdžiai šypsotis ,ne tik tau,bet ir visam pasauliui,nes visos neigiamos emocijos,kurios mus ėda iš vidaus,tai tik pretekstas versti kitus tavęs gailėtis arba tave girti. Tiesą išgyvensime tik tuomet,kai savo rankomis arba protu sugebėsim jausti,jog stovime ant kojų,net tada,kai virš galvos neliks stogo. Gyvenimas,tai išbandymo žaidimas,su tikslais ir užmojais,bet galiausiai jame verta tik pildyti svajones. Tik nuo jūsų priklauso ar norite būti laimingu.

By Kavyte.

Perrrrrrfect Moments.

Jau daugiau nei mėnesį su kapeikom ... Gerai,o gal ir tris su kapeikom einu iš proto. Kas dieną vis labiau ir labiau. Tai mirtinai užslopintas jausmas kuris nori būti gyvas. Nelabai moku to išreikšti žodžiais ,bet tai būtų panašu į akmenų krušą,o vėliau tobulą atleidimą už visas nuodėmes. As always pykti aš nemoku,o jei ir moku tai jau tada iš visos širdies kurios atsiprašius akimirksniu atleidžiu.

Gal ir tiesa,kad poroje viena pusė visada myli labiau. Gal tai taikoma ir "draugams" kurie tiesiog būna šalia. Labai gerai iliustruotų tokią teoriją išsireiškimas - įsivaizduojamas draugas.Jis visada šalia,bet nei velnio neegzistuoja ne todėl.kad kiti jo nemato, jis tiesiog nėra tavo draugu kaip tuo be norėtum patikėt.
Šiandien buvau Harry Potter and teh deadly Hallows. Vien tas faktas,kad jame buvau sukėlė man begalę prisiminimų apie naktinius jo žiūrėjimus.Taip pat suneramino kelios scenos apie tuos kurie nepalieka vieni kitų,arba palikę turi drąsos sugrįžt.

Na ir kokio velnio taip reikėjo padaryt?a?
Kad jį kur,gal bent šianakt nesapnuosiu pavogtų sapnų ir prisiminimų. Et,apsnigo ir širdį.Ilgesys man netinka....
You make me wanna die.Labanakt....

By Kavyte.

Kiekvienam po eilutę.

 
Tiems kas paliko sėdėti prie lango,
Kas liko sušokti šešėlyje tango,
Kas liko paslėpus chaosą ir pyktį,
Tiems kur išvyko,palikę čia lygtį.


Tiems kas išliko pleištelyje sniego,
Tiems kas paliko šią naktį be miego,
Tiems kas nežino ko dabar nori,
Tiems kurie rytą bijo pavojų.


Tiems kas suprato,kad viskas pasauly
Tik užduotys,meilė ir bėgantis laikas
Po lempomis gatvių šviesos ir klaikas


Tiems kas nemąsto,savęs neapkrauna ,
Ir tiems kurie laimę suranda pasauly
Tiems kurie nori,ir tiems kuriems reikia
Užteks smegenų pabėgti nuo laiko.


                                                                              Beklausant Who`s shot the silence?! By Kavyte.

Rytais,kai neskaičiuoji laiko...

...visada pridarai kvailysčių. Pavyzdžiui šiandien pasiekusios kelionės tikslą supratom,kad visa valanda atvykom per anksti. Dabar belieka tik juoktis iš savęs ir iš tų ,kurie irgi ,dėl nežinomų priežasčių atvyko per peitų pertrauką.

Jei kam įdomu,tai gyvenu aš šeip visai neblogai su kai kuriom laikinom išlygom. Kartais pakliūnų į svajonių pasaulį,kartais pasidžiaugiu džiaugsminga realybe. Gaila,tik,kad suvokimoas-koks esi laimingas, ateina ne visada laiku ir ne pakankamai dažnai. Susimąstom tik tuoket,kai pamatom už mus labiau likimo nuskriaustus žmones,o tokių,beja,yra begalė.

Kai kurie žmonės klausia manęs,ko aš noriu iš savo ateities,o aš visd atsakau,kad dar nežinau. Juk yra tiek daug skirtingų galimybių ir variantų,tokie dideli pasirinkimai ir begalės nieko nelemiančių,arba daug lemiančių faktorių ir sprendimų. Sėdint bibliotekoje,gera žiūrėt į išsilavinusius,daug skaičiūsius žmones, einant gatve malonu matyt drąsius , tvirtus, žavingus vyrus ,kurie savo gyvenimą paskyrė kažkokiai sferai kurioje jie yra geriausi. Gera matyti meninkus ,kurie pasirinkę neįprastas spalvas švelniai darko pasaulio tvarką. Ir nežinai žmogus kas teisingiausia. O aš norėčiau namo Havajuose, buto New Yorke, namo Lietuvoj, savo vardu pavadinto avenue Londone ir Katino ,kuris mane lydėtų ten kur aš norėsiu. |Katino,paskui kurį galėčiau sekti net į pasaulio kraštą.

P.S.Visi autobusai veža į Baltupius. :D

                                                                                                           By Kavyte.

Net muzika šiandien gražesnė nei vakar.

Kartais būna dienų,kai net apsiniaukęs dangus nesukelia neigimų emocijų. Eini per perėją ir dega žalia šviesa,autobusų stotelėje nereikia laukti nei penkių minučių,o mažiausios smulkmenos priverčia šypsotis. Būna dienų,kai suvoki,kad gyveni nuostabų gyvenimą,net tuomet,kai jis toli gražu nėra tobulas. Kartais būna dienų ,kai nei menkiausiai akimirkai nesuabejoji tuo ką darai,tuo ką mastai,tuo kuo gyveni. Net jei vakar nespėjai į paskutinį autobusą vežantį namo ir turėjai pasilikti ten kur esi, jautiesi nuostabiai,nes rytą pradėjai anksti.Kartais nieko daugiau nereikia,užtenka gyventi .

                                                                                      Gyventi By Kavyte.
   

Gyvenimas užknisa-ką čia suvalgyt? (Ir linksMiau)

O gi tai,ką tik nori. Blogiausia,kad maisto visai nesinori. o jei atvirai,kuo toliau,tuo labiau nesinori nieko. Šiandien bendravimo diena. Visai geras dalykas. Kad jau nesinori maisto, galima sau leisti išeiti pasižmonėti,žinoma,jei tik yra laisvo laiko. Labai jau laisvo nėra,bet surasti galima.Ypač kai verta.

Kaip jums maloniau? Pavalgyti,pamiegoti,pasėdėti,pasėdėti,dar pasėdėti ir vėl eiti miegoti,tada atsibusti,pavalgyti ir išeiti ,o sugrįžus pavalgyti  ir jau tada eiti tvarkytis? Ar vis gi pavalgyti,susitvarkyti ir jau tada relaxinti? Aš renkuosi antrąjį variantą. Žinoma,galite sakyti,kad nenorite gyventi sukaustyti taisyklių,aš irgi nenoriu,bet jau tuomet,būkit malonūs išmeskit tas stiklines lėkštes tuoj pat ir imkit naujas,o kambarius lai tvarko tarnaitės. (Čia iš viešų apmąstymų)

Maži viščiukai gyvendami dėžutėj be pertvarų neretai užmaigo savo brolius ar sesutes,lygiai taip pat ir apšika,tad broliai ir seserys, pašikę susirinkit savo užtaisus.

Bėk su saule
Bėk su naktim
Bėk su manim

Šiandien laukdama autobuso Kudirkos aikštėj panūdau pamatyti sniegą. Didelius baltus vatos kąsnius krentančius iš apniūkusio , miesto šviesų pažaboto dangaus.

Ne visos dėžutės kelia nerimą. Gražios tos kurios turi neįkainojamą vertę. Tos su prisiminimais,su jausmais,su vasaros lietum ir tos,kuriose pasislepi nuo visko,kas neramina. Nors kartais neverta slėpti nei jausmų,nei emocijų. Galiausiai-niekad nereikia bijoti. Baimės,tai šešėliai praeities kuri negrįžta,tai ateitis kuri dar neatėjo. Viskam savas laikas. Laikas kuris nelaukia ir nevėluoja. Viskas ką išgyvenam,ir tai ko siekiam turi būti ne indėlis į rytojų, o dalis kasdienos. Ne kasdienybės,o kasdienos (Nesvarbu,kad tokio žodžio gal net nėra). Esmė idėjoje. Rašto kadaise išvis nebuvo,o dabar jis toks suvaržytas,kad net pats nebežino kurios jo dalys teisingos.


I could really use a wish right now, wish right now ,wish right now.

Tiems kurie nemoka atleisti,ir tiems kurie visad nusileidžia galiu pasakyti-Niekas niekada nelaimi. Abi pusės pyksta,o nei viena nelaiminga.

And that was the day that I promised
I'd never sing of love
If it does not exist
But darling,
You, are, the only exception


Saldžių sapnų gatvėms, miestams,keliams,laukams,cukrinėms avims ir likusiam pasauliui.

By Kavyte.