Jau daugiau nei mėnesį su kapeikom ... Gerai,o gal ir tris su kapeikom einu iš proto. Kas dieną vis labiau ir labiau. Tai mirtinai užslopintas jausmas kuris nori būti gyvas. Nelabai moku to išreikšti žodžiais ,bet tai būtų panašu į akmenų krušą,o vėliau tobulą atleidimą už visas nuodėmes. As always pykti aš nemoku,o jei ir moku tai jau tada iš visos širdies kurios atsiprašius akimirksniu atleidžiu.Gal ir tiesa,kad poroje viena pusė visada myli labiau. Gal tai taikoma ir "draugams" kurie tiesiog būna šalia. Labai gerai iliustruotų tokią teoriją išsireiškimas - įsivaizduojamas draugas.Jis visada šalia,bet nei velnio neegzistuoja ne todėl.kad kiti jo nemato, jis tiesiog nėra tavo draugu kaip tuo be norėtum patikėt.
Šiandien buvau Harry Potter and teh deadly Hallows. Vien tas faktas,kad jame buvau sukėlė man begalę prisiminimų apie naktinius jo žiūrėjimus.Taip pat suneramino kelios scenos apie tuos kurie nepalieka vieni kitų,arba palikę turi drąsos sugrįžt.
Na ir kokio velnio taip reikėjo padaryt?a?
Kad jį kur,gal bent šianakt nesapnuosiu pavogtų sapnų ir prisiminimų. Et,apsnigo ir širdį.Ilgesys man netinka....
You make me wanna die.Labanakt....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą