163 iki vasaros. O man nerūpi žiema.

       If I could write you a song,
      And make you fall in love,
      I would already have you up under my arm.
      I used to paul all my tricks,
      I hope that you like this.
      But you probably won't,
      You think you're cooler than me.

Kaip kvepia lietus, rasa,žolė vakare ir saulės spinduliai liečiantys giliau erdvės ir pasąmonės.  Kaip keičia spalvą laukai ir gėlės. Kaip lietingas dienas pakeičia kaitra. Taip atrodo vasara, o iki jos dar 163 dienos.

Mano sapalynėj daugiausiai įrašų turbūt ir yra apie vasarą. Apie laiką,kai dėl nieko neskauda, niekas neliūdina. O jei ir liūdina,tai tik akimirkai,kol supranti,kad liūdesys ar kažkokios vidinės kančios tik fikcija. blogos nuotaikos,tai erezija, nes kam jau ne kam,bet tiems kurie šiuo metu skaito mano blogą, tikrai gyvenimas nepagailėjo laimės. Ne todėl,kad tipo mano blogas tobulas ;D nereikia taip suprast... Bet 1. Jūs sėdit prie kompiuterio (vadinasi jį turit), 2. turit tam laiko. 3. turit kas jums tą kompiuterį pirko,vadinas yra kas jus myli ir tenkina jūsų užgaidas. Ir dar koks tūkstantis ir viena priežastis,dėl kurios neturit teisės būti nepatenkintu savo gyvenimu.


Beautiful sunrise in your eyes
Burning like a flame
Beautiful colors inside me
Calling out your name

Ir taip diena po dienos,belaukiant vasaros išmokim ką nors naują... Ne chemijos, o realybės matematikos. Apskaičiuokim juoko formules, ištraukim ramybės šaknį. Susiraskim saulės spindulius lietuje, užslėptas pėdas sniege, dovanas draugystėje, muziką tyloje. Nenustokim šypsotis, išmokim po truputi atleisti... Net tiems, kuriems padovanotumėte ryškiausią dilgynių puokštę. Ne iškart, ne sumeluotai,o ramiai ir apgalvotai.Pasvėrus visus už ir prieš,galiausiai vis tiek liekame ties kelio ženklu "Atleidžiu". Ties savo paties ramybės oazėm ir sąžinės jūrom.

O sau dovanoju pačią gražiausią,stebuklingiausią dainą kuri padeda išgyvent ir lietuj ir sniege ir saulės spinduliuose.Jei turėčiau tokį balsą, kartais viena išeičiau į mišką ir nuoširdžiai iššaukčiau žodžius sau iš širdies.

 I took the stars from our eyes, and then I made a map
And knew that somehow I could find my way back
Then I heard your heart beating, you were in the darkness too
So I stayed in the darkness with you...  

Belaukiant vasaros ir nužudant dar vieną dieną,klausiu ar žinot,kas yra meilė iš pirmo žvilgsnio? Kai pamatote daiktą ar žmogų,sulinksta kojos... Iš rankų iškrenta telefonas, lengvai supykina nuo įtampos, širdyje iškrenta gausus sniegas,o burnoje atsiranda karamelinių saldainių skonis. Žinot? Pajuntu tai kaskart kai prisimenu dienas prasidėjusias ir pasibaigusias prie ežero, net prieš išvažiuojant jau šąlant rankoms, prisimenu juokingiausius įvykius prieš einant miegoti, nuoširdžiausius pasisakymus apėmus silpnybės akimirkai. Kavą ant blokų, voliojimąsi žolėje ir ilgą ilgą kelią namo... Taip,dabar mano širdyje sninga. Sninga,bet ne snaigės. Ir sėdžiu sau susikurtoj,nerealioj vasaros oazėj su netikrais draugais, bet niekas neprivers manęs jaustis blogai. Net pusnyje dabar šypsočiaus. Nes man nerūpi žiema. Su artėjančia vasara ;*  By Kavyte.