Realybės metamorfozės.

Vienas protingas žmogus man priminė mano pačios žodžius-mintis reikia užsirašyti. Turbūt pats laikas nusipikti juodą mažą užrašų knygutę. Būtent taip rytoj ir padarysiu.

Yra šioj žemėj labai daug žmonių,ne visi jie mums daro įtaką,ne visi mums svarbūs,ne visi mums rūpi,tačiau yra tokių,kurie užsilieka per ilgai. Ne būtinai realiai,tiesiog prisiminimuose. Praeitis,tai dalykas kuris nekinta. Tai įvykiai kurie pasilieka. Kinta tik suvokimas, apie tai kokie jie buvo. Kartais sužinai,kad ne viskas praeityje buvo nuoširdu,tai žinoma,šiek tiek koreguoja praeitį,bet dažniausiai stengiamės apie tai negalvoti,ir tai ne visada yra gerai.

Žinot,visada pasiklioviau kitais atlapa širdim, ir tikrai nesikeisiu dėl to,kad pamačius realybę be rožinių akinių .Suvokiu kokie nevienodi yra žmonės,ir kaip nuoširdžiai jie meluoja, leisdami sau paminti visus pasitikėjimo principus. Tikiu,kad dar yra tokių,kurie bent akimirką suvokia,ką daro ne taip,kad suvokdami atgailauja prieš save,kad turi sąžinės bent sau pripažinti,kokiais niekšais mes esame kas dien. Kartais negerai užsimerkti ir palikti viską praeity. Kartais reikia tiesiog pasitikėti savim,o ne kitais ir nusiimti visas kaukes.

Mes turime galybes veidų... Jie visi mums palengvina gyvenimą. Susikuriame principus lyg šydą apsaugantį nuo aplinkinių,nes tik taip liekame nepažeisti. Bet jei du žmonės nusiėmę kaukes sugebėtų rasti bendrą kalbą,ar netaptu pasaulis bent šiek tiek realesnis?  Nes viskas ką turim dabar,tai tik principai , melas, savigarba ir paslaptys,kurių nedrystame atskleisti tiems,kuriuos mylime.

Visą gyvenimą reikia rinktis tarp to, kas tau yra svarbu, ir tarp to ,kas tau naudinga. Žinoma, ne visada aplinkybės susiklosto taip paprastai, bet juk tam ir esame žmonės,kad sugebėtume išspręsti problemas ar įveikti kliūtis tinkamai, o ne taip,kaip tiesiog patogiau.Deja,šiais laikais, svarbiau išlikti nepalaužiamu jokių vėjų. Geriau kalbėtis su tais kurie ne tokie sumanūs. Geriau išlikti gudriais ir nekreipti dėmesio į tuos varžovus kurie yra tinkami kovai. Geriau pamiršti viską kas buvo gražu ir kastis link rutinos. Kastis link savanaudiško,nieko nežadančio gyvenimo,link porcelianinių šypsenų ir nuglūdintų žvilgsnių. Greitai taip išdabinsim savo kaukes, kad net tie,kurie mus pagimdė, nebežinos kada nuoširdžiai esam laimingi.

And once again. Take me away. Milion miles away from here. Nes nieko nelieka,tik muzika. Muzika visada išlieka savimi. Jai senstant,tik  aštrėja emocijos klausant, bet tik tiems, kurie nori prisiminti tai kas buvo tikrą.

Kartais net pati stebiuosi ,kaip sugebu konkrečiai kažkam adresuotas mintis paversti metaforų kratiniu.

By Kavyte.