Damn, babyz, nebėra ruduo.

Ar dar nejaučiate?Ar negirdite? Ar neužuodžiate??? Ar ne lengviau gyventi ir kvėpuoti? Ar ne jaukiau širdy? Ar ne ramiau? Juk po ilgos žiemos, ateina pavasaris. Jis atgaivina ne tik gamtą, bet ir žmones. Atgaivina mirštančias sielas, per ilgas žiemos naktis nukankintas minčių ir dvejonių,laukimo, idėjų sunykimo. Po ilgos žiemos ateina laikas,kai suvoki-žemėje gera gyventi. Ir tai ne tik gamtos nuopelnas. Po vienišų naktų ateina metas prisiminti kas yra meilė, net jei ne dabar ir ne rytoj, ji ateis kitą pavasarį. O gal pražys ryškiausiomis spalvomis in the middle of depresijos audrų šaltose pusnyse.

Ar eidami gatve užuodžiate tą svaiginanti kvapą atgyjančios gamtos? Ar matote vis labiau besišypsančius žmones. Jie nebedreba autobusų stotelėse galvodami,kad šios 5kios minutės laukimo trunka ilgiau nei visa amžinybė katorgos, jie mėgaujasi akimirka, pirmaisiais nuoširdžiais saulės spinduliais, tęžtančiu sniegu po kojomis.Ant drėgno asfalto saulė žaidžia šokdynių akindama visu savo galingumu ir pamažu leidžia prisiminti vasarą.

Ar dar pamenate tuos vakarus , kai laukėte pirmosios krentančios žvaigždės? Ar jau turite pasiruošę svajonių kurias jos išpildys? Ak, greičiau sugrįžtų tas svaigulys įkvepiant ką tik nupjautos žolės kvapo, greičiau sugrįžtų tos bemiegės naktys, saulėtekiai ir saulėlydžiai pilni ramybės ir aistros.Greičiau būtų galima dainuoti tas dainas kurios niekada nepailgsta nusibosti , bet pačios nuostabiausios glamonėjant vasaros. Noriu eiti jau šimtą kartų išmintais takais,prisiminti tik tai,kas buvo geriausia ir galiausiai palaidoti amžiams tai,ko neverta prisiminti.

Palikime praeityje visus, kurie žada, bet nesugeba ištesėti pažadų. Tuos , kurie meluoja tik tam,kad jiems patiems būtų ramu, tuos kurie palieka,kai jų labiausiai reikia ir tuos kurie nesugeba išreikšti savo jausmų. Nes viskas kas mus supa-pasitikėjimas. Jei kažkas nesugeba tau pasakyti to ką galvoja, gal jis net nevertas,kad tie žodžiai kada nors būtų išgirsti.

Vakar grįžau į bendrabutį ir nuoširdžiai iššveičiau bloko koridorių. Ir gyventi tapo šviesiau :D Linkiu, artėjančio pavasario proga išvalyti savo širdį nuo neapykantos, liūdesio, neigiamų emocijų. Geriau jau juoktis nei verkti. Nesvarbu kur. Parduotuvėje, lifte ar gatvėje. Juokas praskaidrina kasdienybę. Net ir tada, kai tai daryti žvėriškai sunku, bet padeda pralinksminti kitą žmogų. Kartais tausoti kitus labiau už save yra visiška palaima. Jei negali kalbėti- padainuok dainą. Jei negali dainuoti-šypsokis. Meilė niekada neprivalo būti abipusė,jai nereikia įsipareigojimų. Kartais užtenka mylėti , net jei ir myli pakelės kelmą.

Ir nors visi šie žodžiai tebuvo paikų metaforų kratinys, milijoną kartų persūdytas pigių poetų kūryboje, tai yra nenuginčijama optimizmo bomba kurią dovanoja pavasaris. Kitą tokią ištaškysiu į blogą rudens pradžioje.

Ir kokia dar galybė smulkmenų gražių pasilieka paslaptyje,kava lietuje, arbata ryte, žvilgsniai į debesis, ledai karštą dieną,pasivažinėjimai autostrada ir galybė darbo. Darbo,po kurio ateina laisvadieniai.

Nežinau,kaip jums, bet man PA VA SA RIS !!!!! Su juo,šiam kartui, ir atsisveikinu.

By Kavyte.

Taip bandome sušilti.

Šiandien , taip ramiai geriant balintą kavą, neturiu jokių kitų klausimų....Jūs tik paaiškinkit kas yra košmarai , ir kuo jie sapnuojaimi skiriasi nuo tų realių?
Pastaruoju metu negaliu gyvent ramia lygia skalės linija.Viskas šokinėja nuo minus 25 iki plius 20. Tarsi vienas termometras būtų  paslėptas  atokiausiam šešėlyje , o kitas padėtas ten kur jį glosto saulės spinduliai.

O dienos eina ir eina geležinkelio bėgiais. Kad jau prakalbau apie termometrus... Ta saulė lauke tokia melagė. Ryte atsibundu su mintimi, kad lauke žalia, žydi ir šilta. bet tai jau,kur gi ne. Šildytis reikia iš vidaus,  o ir tam viduj ne kažką ne kažką. Bet,galiu pradžiugint. Kalendorinis pavasaris jau ne už kalnų, o jam prasidėjus jokios bėdos nebaisios. Atsigaus ne tik po žiemos dar kažkodėl nenurudavus žolė, bet ir mūsų apšerkšnijusios širdys.
Na aišku,pavasaris tirpdo ne tik širdis.... Ištirpdo storus paltus, batus, kepures... Ir atitirpdo vaikinų apšerkšnijusius "pypinimo" signalus. Nors, šiais laikais, ne retai, įžūlios ir merginos.

Galiausiai, kalbant apie tuos košmarus. Pabudau šiandien pagauta paranojos,kad susipykau su visu pasauliu. Labai nemėgstu ir košmarų ir šiaip to keisto jausmo,kai sapnais susimaišo su realybe, ir viskas ką gali padaryti,tai tik žiopčioti lyg žuvis be vandens,rėkdamas į vakuumą ieškai atsakymų į klausimus kurie niekad nebus atsakyti. Kai kurie žmonės taip pat sunkiais įskaitomi kasdieniuose dalykuose, kaip ir bandymas suvokt kokia gyvenimo prasmė. Nors ne, juos dar sunkiaus skaityti, nes į pastarąjį klausimą aš sau jau atsakiau. Bet apie tai kitą kartą. Tad tiesiog, nebūkim tokie sudėtingi ir nereikės savęs klausinėti kodėl tiek daug problemų turime gyvenime.

Kaip čia bebūtų su košmarais ir kitom nesąmonės. Let it be. Dar kelios nuotraukos iš išsvajotos vasaros. Šitas geras dalykas- svajojimas, leidžia bent penkioms minutėms pamiršti viską kas neramina. Ir dar, mažiau žiūrėkit teliką, ypač Lietuviškus kanalus. Žinias. Aišku, geriausia "pramoga"vakare sušilti prie televizoriaus, bet.....Neskaitykit Lietuviškos spaudos. Geriau klausykit radijo.Muzika sušildo,o žinios objektyvios ir aiškios.  Nes visokios nesąmonės, kaip kas kur ką nužudė, kiek kartų išprievartavo ir kelis kartus dingo pamažu smelkiasi ir į mūsų pasąmonę. Mažiau naudokitės telefonais, rečiau žaiskit Farm Ville ir viskas bus OK.

Vasara ateis netikėtai.

Bus lengviau net kvėpuoti. (Coffee)




Ir dar šis tas nuotaikai praskaidrinti:

Snow Patrol - Just Say Yes

James Blunt- Stay The Night


30 Seconds To Mars - Closer To The edge

 Hagenaar & Albrecht - Won’t Let You Down

By Kavyte.

Prieštaringai apie dainas.

Šiandien bepusryčiaujant per radiją (kurios aš šiaip neklausau)išgirdau dainą, kuri patraukė mano dėmesį. Deivis linksmai postrigdavo apie žmogaus gerumą ir sugebėjimą džiaugtis gyvenimu net extremaliose situacijose. Daina tai tokia šiaipsau, manęs asmeniškai nei muzika nei žodžiai ypatingai nesužavėjo, bet moralo,kurį norėjau pasakyti esmė matyt ne dainoje, o tame prie ko ji veda.

Lietuviais esame mes gimę, Lietuviais ir mirsime. (Rašau iš didžiosios , nes vis gi turbūt esam fenomenas po Saule.) Vietoj to,kad kovotume už savo gerovę ir teises nusispjaunam į visas negandas ir ieškome laimės kapstydami pakalnutes ir žibutes iš po baltų sniego pusnių. Jei kas nors negerai,nekeičiame savo gyvenimo iš pagrindų,neieškome sprendimų ir išeičių, verčiau palaukiam geresnių laikų.

Aš kaip arklys nusivariau nuo šiandienos ir rytojaus,
Aš neinu savo kojom, o paprasčiausiai ropoju.
Mano akys užtino, bet širdį ramino,
Pavasario paukščiai giesmėse paskandino.

O jeigu ir vėl ateis žiema,
Aš nusispjausiu ir sušuksiu „URA!“

Ir nežinau,kaip ten iš tikrųjų su tais kasdieniais džiaugsmais, nes žvelgiant į tai kuo pamažu tampa mažieji šios planetos gyventojai, kuo toliau,tuo mažiau jie teikia džiaugsmo. Nors Deivis dainuoja, "Jie bėga saulės mums visiems padalint" , nuoširdžiai nebegaliu pritart, nes tai ,ką dalina mažieji monstriukai,toli gražu ne saulės spinduliai, o keiksmažodžių lietus. Ir žinoma ne vaikai dėl to kalti, ne mūsų auklėjimas. Koks bebūtum nuostabus tėtis,mama,brolis ar sesė,kaimynė ar darželio auklėtoja, bet visada atsiras tokių, kurie nuves klaidingu keliu,o čia jau matyt visuomenės problemos. Sunku šiais laikais džiaugtis smulkmenom, bet matyt jei sugebam tai,galim ir šiaip kalnus nuverst iš neturėjimo ką veikt, tik neverčiam.

Kai kišenės tuščios, atsiveria siela,
Kai nieko neturi, nėra ką atimt.
Vaikai basi bėga per ražieną,
Jie bėga saulės mums visiems padalint.

O jeigu ir vėl ateis žiema,
Mes nusispjausim ir sušuksim: „Velniop ją!“

Na ir galiausiai, ko čia parintis?

Kai nieko neskauda, vargu ar kvėpuoji.

Jei nieko nejauti, tu greičiausiai akmuo. 

Taip,kad nesiskuskit,kad skauda,kad iš pirmos grupės invalidų invalidumas atimamas,kad nedarbingi žmonės per stebuklą tampa darbingais. Džiaukitės,sveikstat,nesvarbu,kad nepaeinat. Chacha. 

Paleisk į pasaulį savo jausmingą herojų

Ir savo gera širdim draugus apkabink.

O jeigu ir vėl ateis ta žiema,

Aš nusispjausiu ir sušuksiu:

„...na, gal ir gerai, kad ji atėjo...“

O aš asmeniškai siūlau nesiklausyt Deivio,geriau jau šitas ;)

Būkim ne tik nematomais optimistais ar po**ujistais,bet ir tais kurie sugeba išnaudot šias savybes gražindami Pasaulį  -by Kavyte