2011 m. kovo 22 d., antradienis

"Pasvėrus"visus už ir prieš.

Give me something fun to do like a life of loving you
Kiss me quick now baby I'm still crazy over you.


Kaip geriau? Žaisti atviromis kortomis? Viską slėpti giliai savyje? Ar nežaisti visai?O jei pabadytumę taip?-Kill something for good?. Ne someone, o something. Like feelings. Ir tai ne visada turi būti savaime, čia ir dabar suprantamas dalykas. 
Aš nemoku žaisti atviromis kortomis. Kartais galiu tik išrėžti tiesą į akis. Bet žaisti aš nemoku,o ir nereikia. Kam apsimetinėti kažkuo,kuo neesi jei nuo to niekas nepasikeis. Nei situacija, nei žmonės esantys aplinkui. Nesuprantu tų ,kurie negali bent akimirkai pamiršti savęs,nejau jūs manote,kad esatę tokie įpatingi? Būsite tokiais tik tada,kai sugebėsite tai pamiršti. Tuomet pasauliui bus įdomu kažką apie jus sužinoti. 


Laikas bėga, keičiasi situacijos, nuomonės, tikslai ir siekiai. Tai kas kažkada buvo nepalaužiama ir tobula, dabar tik dulkės ir prisiminimai. Branginkim juos, kol galim- jie nebegryš. Lygiai taip pat,kaip ir tiesa,kuri žeidžia labiau nei melas. Pasakydami tiesą prarasime draugą, sunaikinsime savo reputaciją ir liksime vieni. O pamelavę išvengsime problemos ir visi bus laimingi. Tik jums žinoti  savo sąžinės nasrų dydį. Niekas kitas jos taip gerai netreniruoja,kaip jūs patys. Kodėl negalime į viską žvelgti paprasčiau? Atviriau? Patikliau?


 Mastymas-tai nesibaigianti kelionė.Ji pigiai apmokama, nereikalaujau daug bagažo, tik lašelio išminties. 


Šiame amžiūje, laikas-išsiderinęs dalykas. Ir ne kas kitas jį išderino ,o patys žmonės. Ką nors sužinoti valandos bėgyje-tai laukti visą amžinybę. Viskas kuo galime pasidžiaugti yra čia ir dabar. Nebegalime planuoti savo ateities, nes nežinome kas nutiks po akimirkos. O praeitis pralekia taip greit,kad nespėjame net surinkti visos reikalingos informacijos apie tai ,kas mums svarbu. Laikas - tai dalykas kuris daugiau žudo nei gydo. Kuo ilgiau laukiame ir delsiame, tuo greičiau tolstame nuo to,kas mums buvo gyvybiškai svarbu. Dėl laiko stokos, dėl kantrybės nebuvimo atsisakome to,kas mums įpatinga, ir visą tai ,tik dėl visuomenėje sukurto atsvaros taško.Nuo vieneto kurį taip skubame palikti,iki dešimtuko kurį pasidarė taip svarbu pasiekti, ir viską padaryti turime kuo greičiau, nes nežinome ar suspėsime. Dar norim gyventi, džiaugtis laisve, išsinerti is visų gniaužtų , bet tai tik metafora. Visuomenė pasiima visus kurie jai reikalingi, o tuos, kurie ne-tiesiog išspjauna iš pasaulio kurį pati visuomenė ir sukūrė. Ji palieka pasmerktuosius padugnėmis ir atstumtaisiais. Ir beja, manau jie kartais laimingesni už tuos,kurie pasiduoda kasdienei rutinai, už tuos kurie vergauja sau ir savo šaliai. Juk šalis-ne kas kitas, kaip dar vienas žmogaus sukurtas dalykas. Lygiai taip pat,kaip atsvaros taškas, taip pat, kaip pinigai, apyvarta, verslas, elitiniai sluoksniai ir kiti lygmenys, kuriuos,kaip levelius Super Mario turi pereiti norėdamas gauti tai,ko visad troškai. Valdžios,meilės,pagarbos, laimės-kurios pinigai neatneš. Ar ne geriau nieko neturėti, nebūti atsakingu, neišgyventi ir nepergyventi. Tiesiog nusilenkti kitam,tam prieš kurį nusižengei ir gyventi toliau. Ar ne lengviau apsiriboti laisve? Juk tai tokia plati perspektyva. 




Gyvenimas niekada nebus toks įspudingas kaip filmuose ar serialuose. Svajonės taip lengvai nesipildo. Aišku, yra tokių kuriems tiesiog sekasi. Sėkmė jų palydovė, nepalieka vienų, lydi į gražų rytojų. Svarbiausia turėti įdėją. O jau visa kitą tik nuo jūsų priklauso. Nusivilsite savo gyvenimu ar ne. Niekad nevėlu pasukti kita linkme,viską mesti ir bėgti prieš vėją. Finansinis stabilumas ir suteikia tik finansinę ramybę. Atsisakę jo, neteksite tik prabangių pausryčių, o ne moralinio pagrindo kurį susikūrėte savyje. Niekada neužsisėdėkite ten,kur jums negerai. Niekada nebūkite su tais ,kurie jus paverčia nelaimingai ir apgailėtinais, su tais kurie jus varžo ir jūsų nesupranta. Todėl ir palieku kai kuriuos dalykus taip kaip yra, įvesdama tik šiek tiek pykčio,sumišimo ir nevilties. Kad nesugryžtų ir neskaudintų. Nes žinau-jei nešauksiu,niekas ir neatsilieps. O turėtų ne tik,kad atsiliepti , bet ir ieškoti. Deja, to nebus. Nepamirškite-gyvenate tik dėl savęs,tam ,kad būtumėte su kitais.  Kartais reikia paleisti,kad galėtum sukurti kažką naujo. Kad galėtum gyventi toliau. Kad surastum tai, ko ieškai, o ne pasilikti ten ,kur tavęs niekas nelaukia. 


Šioj žemėj yra įvairių žmonių. Vieni silpni,kiti stiprūs. Vieni verkia-kiti kaunasi. Tam ir reikalinga pusiausvyra,kad žmonės galėtų bent kažką sulipdyti iš to,kas šioj žemėj sukurtą. Bet deja, tobulina ne tai ,kas svarbu ,o tai, kas galėtų slėptis pašaliukais. 






"Pasvėrus" visus už ar prieš,aš pasirenku nerįbojančią laisvę. Palieku laiką nuošaly ir gyvenu tam, kad kažką sukurčiau,kad padrąsinčiau neregį eiti,kad pati būčiau drąsi pasirinkusi naują ,nepžystamą kelią. Palieku ČIA ir DABAR taip,kaip yra, nes ne viską galima padaryti iš karto, bet stengsiuos ,kad ateitis nepradingtu taip,kaip išnyko viskas kas buvo pasiektą iki šiol. 


Ironijos persisunkęs pasaulis nebeturi jums ką pasiūlyti, bet gal jūs vis dar turite. 


By Kavyte. 

Nothing is nothing (and the way around).

Everything started with a glass of Chardonnay ... It's not about ME. (Just in case.) Because ME is the most  important these days. I...