We laugh until we think we’ll die, barefoot on a summer night
Nothin’ new is sweeter than with you
Kas rytą vis lengviau keltis, nes saulės spinduliai lenda pro visus plyšius ir dainuote išdainuoja šauksmą į lauką, eiti į gatvę, pasiimti su savimi visą pasaulį ir daryti bet ką. Viską ko tik norisi. Nusikirpti plaukus, dainuoti gatvėje, šypsotis susiraukusiems žmonėms, dėkoti pardavėjoms už braškinius ledus ir melsti dangaus pirmojo griaustinio.
Atgimimas-kaip gal būt pasakytų K. Donelaitis rašydamas "Pavasario linksmybes." O aš traukiu Valinskienės "Laimingi laiko neskaičiuoja",ir giedu kiek širdis geidžia vargšėms kaimynėms.
(Juodraštis iš Balandžio 17d.)
Laimė-toks kvardatinis dalykas. Bado savo aštriais kampais,kol galiausiai leidžia pasijausti laisvam. Leidžia dar ir dar kartą suvokti-koks nuostabus mūsų gyvenimas, kokia graži kiekviena diena ir kokie ,kupini potencialo, mūsų pasirinkimai. Kiek daug męs galime sau leisti- verkti, šypsotis, liūdėti, juoktis ir linksminti kitus. Kartais skundžiamės,kokie nukankinti mūsų batai, liūdime dėl nenusisekusios meilės, kapojame sau galvas už kiekvieną brangesnį pirkinį ir neleidžiam sau pasidžiaugti šia diena. Kas be nutiktų, niekada neraudokite dėl nulūžusio nago ar pakeliui į namus sprogusios padangos. Džyyyyzas, dar ne tokių blogų dalykų jums nutiks, aš prižadu. Ir jie bus milijoną kartų blogesni,kai jūs dėl to rausite sau ausis. Geriau nusikirpkite nagus, palikit gatvėj automobilį ir eikite ten kur širdis bei akys veda. Apkabinkite tuos kuriuos senai matėte, paskambinkite tiems,kurių greit ir nepamatysite,sudainuokit dainą mylimam žmogui, eikit gatve ir šypsokitės, nes tai nuostabiausiai ką galime turėti patys ir suteikti kitiems.And in the sticks we’re running free like it’s only you and me.
Kuo mažiau turi-tuo labiau brangini.
Būkit laimingi.;*
By Kavyte.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą