Kai Naktį Nesimiega.

Kartais susimąstau,kodėl mums taip patinka uždelsti dieną ligi išnaktų. Matyt nesuprantam,kur pradingsta dienos. Jos keičią viena kitą, virsta į prabėgusias savaites, sezonus ir galiausiai metus. Matyt baisu pasitikt rytojų,kai nežinai ko iš jo nori. Apie tai ir mąstom vakarais laukdami kažko,ko nepažįstam,kažko,ko nesitikim.

Diena po dienos, atliekant kasdienius darbus vis susimąstau, ko noriu iš savo gyvenimo? Kur veda tai, kas vyksta dabar? Ir kur visiškai neveda? Lendant giliau į atsakymus, atsiranda vis daugiau klausimų. Tai, kas vyksta dabar, tai dalis to,kas atsitiks kitą kartą. Kiekvienas įvykis įtakoja kitus įvykius ir taip nusidriekia pasirinkimų kelias, lyg miesto kelių tinklas vis susikertantis ir išsiskiriantis, pasisukantis į kairę ar dešinę, važiuojat toliau,pasitaiko ir požeminių perėjų ir tiltų perkeliančių į kitą nuostabios upės pusę. Kai kelius renkamės patys, pasirenkame kurie šviesoforai uždega žalią šviesą, ir užkertame galimybę sužinoti,kas atsitiks pervažiavus raudoną.

Kaip žinoti,kada pasirinkimai teisingi?Nežinau, ar verta pasikast po planavimo virtine. Kartais gera stebėti šviesoforo šviesas joms paklūstant savaime. Bet nereikia leisti,kad kiti tas šviesas junginėtų už jus. Žinoma, ne visada galime įgyvendinti tai ko trokštame, nepalietę svetimų kelių, matyt tuo ši kelionė ir įdomi. Bet geriausia judėti į priekį jaučiant,kad tai ką darome yra geriausia ką tik sugebame išspausti iš gyvenimo. No regrets, just life. Su visais prieskoniais ,kokius tik galime nusipirkti Indijos turguje. Jei jūs kažką kentėte ilgą laiką, nieko nekeitėte, stovėdami priešais raudoną šviesoforo signalą ir nusprendėte ten pasilikti, esate idiotas. Kartais ateina laikas suvokti,kad rinktis kitą kelią yra geriausia išeitis. Jie gali gyventi be jų. Juk dažniausiai nežinai, kokio skonio saldainis paimtas iš dėžutės, jei neskaitei aprašymo.

Dar vienas įdomus dalykas tas,kad ne visi žmonės sugeba gyvent šiandien. Dažniausiai laukiame kažko,kas nutiks, ir jau tada galėsime gyventi. Bet juk DABAR ir yra TADA, čia kur sėdi ar stovi,eini ar bėgi,šią akimirką, ne vakar ir ne rytoj. Kiekvieną minutę išgyvenime kažką naujo, vieni ramiai,kiti emocionaliai.Kuriam, griaunam, įgyvendinam planus ir juos pamirštam. Atsakom į rūpimus klausimus, ir kartais pakeičiam savo nuomonę.

Nereikia bijoti to ,kas vyksta,to kas vyko ir to kas nutiks. Tai tik akimirka, jau išgyventa, todėl ,kokia nemaloni be būtų ,privalo būti branginama ir įvertinta teigiamai. Bet jei vis dar ruošiatės gyventi rytojum, geriau anksti eikite miegoti. ;)

It’s only half past the point of oblivion
The hourglass on the table
The walk before the run
The breathe before the kiss
And the fear before the flames
Have you ever felt this way?


Mažas sluoksnis apmąstymų dulkių tiems,kas nebijo ginčytis.

By Kavyte.